EU Guidance on a strategic framework for further supporting the deployment of EU-level green and blue infrastructure
Plačiau
Plačiau
Žalioji infrastruktūra
Kas yra žalioji infrastruktūra?
Miestų žalioji infrastruktūra – tai strategiškai suplanuotas miesto žaliųjų erdvių bei natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų tinklas, suprojektuotas ir tvarkomas siekiant sudaryti sąlygas teikti įvairias ekosistemines paslaugas. Šios aukštos kokybės, biologine įvairove turtingos teritorijos gali padėti miestams tapti darnesniais ir prisidėti sprendžiant įvairius iššūkius, tokius kaip oro tarša, triukšmas, klimato kaitos pasekmės, karščio bangos, potvyniai ir visuomenės sveikatos problemos.
Miestams augant ir plėtojantis, labai svarbu didinti ir miestų žaliosios infrastruktūros plotus bei pagerinti jų kokybę ir pasiekiamumą. Miestų planuotojai ir sprendimų priėmėjai visoje Europoje vis labiau siekia integruoti miestų žaliąją infrastruktūrą, ekosistemines paslaugas ir gamta paremtus sprendimus į savo miestų planavimo procesus, tačiau šias pastangas reikia dar labiau išplėsti, jei norime sukurti pokyčiams atsparesnius, tvaresnius ir „gyvesnius“ miestus ateities kartoms (pagal EnRoute 2019).
ENGRAVE projekto „Žaliosios infrastruktūros tobulinimas žemumų upių kraštovaizdyje“ galutinės rekomendacijos dėl ŽI integravimo į planavimą, nuo vietos iki nacionalinio lygmens
Šios rekomendacijos parengtos įgyvendinant projektą „Žaliosios infrastruktūros tobulinimas žemumų upių kraštovaizdyje“ (projekto trumpinys...
Plačiau
Lietuva pirmą kartą gavo FSC ekosisteminių paslaugų sertifikatą
Valstybinių miškų urėdija (VMU) FSC ekosisteminių paslaugų sertifikatui pasirinko unikalų pamario kraštą ir...
Plačiau
Kodėl žalioji infrastruktūra yra svarbi Lietuvoje?
Europos Komisijos komunikate dėl žaliosios infrastruktūros žalioji infrastruktūra apibūdinama kaip priemonė, kuri padeda užtikrinti ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą pasinaudojant gamtoje esančiomis priemonėmis ir sprendimais, taip pat padeda suprasti naudą, kurią visuomenei teikia gamta (žr. Ekosisteminės paslaugos), ir sutelkti investicijas, kuriomis tokia nauda palaikoma ir sustiprinama.
Palyginti su tradicinės, taip vadinamos „pilkosios“ infrastruktūros sprendimais, kuriuos taikant paprastai teikiama viena funkcija, pvz., vandens šalinimo, žalioji infrastruktūra yra patrauklesnė, nes ji gali padėti vienu metu spręsti keletą problemų. Tradicinė pilkoji infrastruktūra vis dar reikalinga, tačiau dažnai ją galima sustiprinti pasinaudojant gamta paremtais sprendimais (angl. nature-based solutions).
Pavyzdžiui, žalioji infrastruktūra gali būti naudojama siekiant užtikrinti, kad į kanalizacijos sistemas, o galiausiai – į ežerus, upes bei upelius patektų mažiau paviršinių nuotekų, tam panaudojant natūralų augmenijos ir dirvožemio gebėjimą sulaikyti ir sugerti teršalus. Papildomai žaliosios infrastruktūros nauda taip pat galėtų būti didesnė anglies dioksido sekvestracija, geresnė oro kokybė, šilumos salos miestuose efekto (angl. urban heat island) sušvelninimas, papildoma laukinių gyvūnų buveinių ir rekreacinė erdvė. Be to, žaliosios erdvės gali pagerinti kultūrinį ir istorinį kraštovaizdį, suteikti tapatybę miesto ir priemiesčių teritorijų, kuriose žmonės gyvena ir dirba, aplinkai. Tyrimų duomenimis, žaliosios infrastruktūros sprendimai yra dažnai pigesni nei pilkosios infrastruktūros; vietos ekonomikai, socialinei struktūrai ir platesnei aplinkai jie suteikia įvairios papildomos naudos.
